- atsiūba
- atsiūbà sf. (3b) gūsis, šuoras: Vieni vėjai (šiaurės vakarų, vakarų ir pietų vakarų), puta vienodai, kiti (šiaurės rytų, rytų ir pietų rytų), nevienodai, su atsiūboms – tai smarkiau, tai mažiau Plng.
Dictionary of the Lithuanian Language.
atsiūba
Look at other dictionaries:
atsiūbuoti — 1. intr. siūbuojant atplaukti: Sėdžiu už stalelio, žiūrau per langelį, vai ir atsiūbuoja gintaro laivelis (d.) Sn. 2. tr. siūbuojant atnešti: Ir nuejau pamarėlėn, didžia vilnia buvo: atsiūbãvo, atliūliavo manen navynėlių (d.) Žl. 3. intr. pamažu … Dictionary of the Lithuanian Language
